Lietus nuo šiandien tapo rutina, ironiška - kažkur palikau skėtį.
Tingi apatija, net ir tais rytais, kada randi vyno dėmę sulig visu pasauliu kažkur ten, kur kažkada buvo balta.
Ligotas pirmyn-atgal klausant dvidešimt šešių minučių rojaus iš Paryžiaus.
Pusryčiams avietės, o giliai viduje užstrigo.
Visa šita nejudra net traška.
"Ei, tu gal.. (aller plus loin et ne reviens pas)"
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą