2012 m. rugsėjo 23 d., sekmadienis

Mano vardas Ledynas. Jūs nežinot, kiek esu.
Ką slepiu bandė sužinoti minios. O ką čia gali padaryti visi tie, bijantys gylio? Pražūtis, ne kitaip.
Jökull. Berniukas, sutiktas Reyjkaviko uoste. Man sėdint lotuse, abejingai atsirėmus į bilietų kasą ir įnirtingai kovojant su užrašų puslapius taršančiu vėju, jį pašaukė. L. pakėlė galvą nuo knygos: "Keistas vardas". Ir daugiau nieko. Tiek užteko, jog tapčiau apsėsta skambesiu ir idėja.

- Ten, kur gyvenu - vieni kraštutinumai. Tik juoda ir balta. Miškai, neaprėpiami plotai, mirguliuojantys horizontai, o už jų - vanduo.
- Beržų sala?
Žinojo, kad atspėsiu. Todėl tik nusišypso.
- Dabar Tavo eilė.
Subtiliai apie gimtines ir kraštus, kurie pavadinimuose turi daug "taškuotų o".

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą