Kovo septynioliktą su A. ir savaisiais gimdytojais išvarėm sostinės kryptim. Neprailgo. Dar pamenu, prie ŠMC išsilaipinom mudvi ir dvelktelėjo visišku pavasariu. Einam atsilapojusios savo žiemiškus kailius ir ant sienos perskaitom: "Don't sleep motherfuckers". Tad ten visaip susimąstom pavalgyt salotų, bet nusprendžiam, kad žalia brokolių sriuba faina buvo tik dėl spalvos. Susiskambinam su kita A. ir džiaugsmingai apsikrykštaujam prie Makdonaldo suoliukų. Pasirodo antras šeštadienis po Taize balkonų. Pajudam visaip ratais iki artimiausio kavos šaltinio, kur su kita A. pristripinėjam lindžio, o visi taip šypsenom apšarmoję mus žiūri. Tada nusigaunam iki Stiklių kepyklėlės (kaip vėliau paaiškėjo - visiško tetų ir močiučių srauto), nusigriebiam po "Madam Pompidou" pyragaitį, kurį supakuoja į tokį rožinį popieraitį ir aš staiga pasijaučiu kaip iš Gossip Girl (kas neklysta, ane?). Tai su tais atributais randam ramybę ant kažkokios fainuoliškos sienos, kur visa Vilniaus panorama - kaip ant delno. Ten geras dvi valandas mergaitiškai pliurpiam, giriam kitos A. mezgimo sugebėjimus, alpėjam nuo karščio ir susiplanuojam tolimesnį maršrutą. Galiausiai išzyziu nueiti ant Swed banko terasos (visiško mano favorito Vilniuj) ir ten su vyneliu ir jau kumštinukėm pasitinkam temstančius horizontus. Sulaukiam kelių nerimastingų Ar. žinučių, todėl nusprendžiam pajudėti nakvynės taško link. Kadangi mūsų tempai buvo visiškai dzin dzilin, tai nakvynės taškas atjudėjo iki mūsų. Su nuotykiais, nes šitos dvi gi klaipėdietės visai nežino kaip atrodo opelis, arba kur randas Lukiškių aikštė. Bet šiaip netaip atsirandam Ar. karalystėj, kur vakarienėj gaunam "sūrio pataluos" iš Gustavo receptų knygos. Susižinom katra lova mūsų, padovanojam mano keptus kokosinius sausainius, pasidedam daiktus ir būnam vėl prabangiai atvežamos iki Tamsta Club. Ten dar tenka laukti pusvalandį, todėl su A. nutariam greit greit pribaigt vynelio likučius. Susiradom prabangų filharmonijos kiemą, kur grojo daug smuikų ir ten labai linksmai springdamos kikenom. Galiausiai, gavusios nematomą štampą, pakylam iki pagrindinio stage'o ir būnam užkalbintos Bružo (nai nai nai). O tada trypiam Džono Pižono koncerte. Visiškai šlapios ir pilnos įspūdžių, kažkur apie vidurnaktį parsirandam iki Ar. namų, kur mažytėj virtuvėj išgeriam meleoną arbatos puodelių su K. ir S. (pačiais juokingiausiais žmonėm pasauly). Prisijuokę išlydim svečius ir pakuojamės nakčiai. Su Ar. apsiglostom rankytėm, apsirengiam pižamom (gaunu didelius dryžuotus Ar. marškinius, kad nesušalčiau) ir vis dar kvatodami ruošiamės miegui. Kad ir kaip ten - jau aštuntą skambėjo mano žadintuvas. Tai kai gremėzdiškai ėjau jo ten tildyt, išgirdau, kaip Ar. kikena. Sakė, baisiai pikta atrodžiau. Dar pasižiūrim formulę, pavalgom sumuštinių ir su 6 troleibusu nusigaunam iki trakų gatvės, su ta intencija nutūpt Blusturgy. Kadangi gerokai per anksti, tai dar užbėgam mergaitiškos kavos kažkur cente, truputėlį paaikčiojam "Mark and Spencer" (kur nusiperku raudonkepuraitiškos arbatos, kaip kad sakė S.) ir, nieko doro neradusios Pranciškonų sendaikčiuos, atsisveikinam. Sodinu Aistę į 1 troleibusą, o pati laukiu S. prie kaštoninės kavos puodelio. S. ateina ir aš pasakau, kad jis baisiai užaugęs. Kalbam geras dvi valandas, paskui pajudam link Europos, kur su gimdytojais papietauju ir nuo ten važiuoju namų link. Va ir taip.
O čia pat ir kovo devynioliktą, šiandien, sulaukėm sniego. Panašu, jog naktį bus audros.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą