Užgimė viduj daug daug braškėm mintančių vienaragių, kišenėse pakvipo šokoladu ir mėtų arbata, batuose ištirpo užsilikęs sniegas, triskart nusišypsojo, paglostė ir užmurkė ausin katinaitis. Ko daugiau reikėjo, kad pakviptų? Desperatiško atodūsio pamačius sniegą, taip. Gal dar to nesuprantamo jausmo, kai vienas groja, kita, pasilipusi vaikšto kėdėmis ir dainuoja, o tu klausai. Galbūt skolinto šaukšto ir puslitrio apelsinų sulčių jogurtu kvepiančioj palatoj. Dar, manau, pakelio Gaidelių tylioj tylioj bibliotekoj. Gali būti, kad prie reabilitacijos prisidėjo smuikų, akordeonų ir kontrabosų skambesys. Ir vat, viskas ką turim - didis ir skersais vėjais apipintas pavasaris, paskendęs rūke. Manau po viso šito seks tinginystė..
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą