Žiema čia nusėdo ilgam. Tai kam vargti su liūdesiu, jeigu tamsą iš nakties pavogė miestas? Nemaloniai šviesu ir, pripažinkim, nebe taip baisu. O jeigu kas iš tarpuvartės šoks ir juokais baugins, visad pulsi muštis, kad galutinai neišsigąstum. Parkrisi ant supuvusios žolės, akiniai nemaloniai persikreips, o tu pergalingai įkvėpsi tylos. Saldžios, ne tokios klampios, kaip kad būna tamsoje. Nes grynos tamsos nebėra, nebent kur ties Paryžium rastum pamestą jojos etaloną.
Nauji garsai, nuostabūs pusryčiai ir tie kiti jie, primenantys apie save.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą