Šiandien man patinka viskas, kas yra šiek tiek virš normalumo. Kreivai parašytas laiškas, dažnai mirksintis vyras autobuse, savitarnos automatas bibliotekoje (pagaliau nebereiks matyti tų klausiamųjų bibliotekininkių žvilgsnių), pirmas šį pavasarį mano autobuso pasivijimas, romiai atsuktas senuko veidas į saulę, nemiga, pokalbis pašnibždomis ir dar telefonu, kaip niekad saulę atspindinti jūra, begemoto formos debesis ir viską lydintis mano tylus kikenimas.
Pirmą kartą mėgavaus būdama viena su savimi. Stebėdama ir pamatydama tai, kas skubant tiesiog nepastebima. Panašu, jog įsibėgėjus pavasariui, manyje imasi rastis spalvų. O kad žinotumėt kaip man tai patinka.
Mintyse ji šoka saulėlydžio šviesioj.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą