Miestas aplipęs drėgme. Iš visų pusių į Tave skverbiasi tirštas rūkas. Prieš langus zylės sparnus kedena ir švelni pianino melodija iš kaimynės namų pasiekia ausis. Vėl.
Ko ji čia nori, ko jai čia reikia? Savo akimis mato, kaip baltuma slenka nuo jos kalno, o šaligatvis aplink upe rangos. Jai negana, iriasi ir grįžta namo žliaugiančiais batais. Teisinasi, jog taip vadinamas pavasaris. Bet ja nebetiki. Net pašto dėžė jau kuris laikas prikimšta reklamų ir sąskaitų už elektrą. O kas nauja? Tik geliantys kairės rankos pirštai priverčiantys gitarą skambėti.
Pykšt-pokšt. Vėl stojiesi ir eini.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą