Su rašymu yra taip: arba rašai iš karto, arba neparašai (ir galvoji, kad parašysi), ir nebe parašysi.
Savajam padary(ti) buvau riebiai pabraukusi - apie gimtadienį, apie išdavystę ir apie dar kažką tikrai. Gaila, pamiršau. Kadangi visi šitie burtai išsivadėję, neverta net pradėti.
Užtat šiandien, sėdėk tiesiai, Elena, pirmą kartą paragavau surūgusio serbento ir nutariau, kad vainikas, susivėlusioje garbanotoje galvoje, yra fantastiškai žavu. Ir ne tik dėl galvos. O žinot dėl ko? To, kad tas vainikas - velniškai gera simbolika.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą