Įkinkiusi Hesės vilkus - ji katinas, kuris žiūri į saulę, o Dievas ramina.
Ką aš galiu pasakyti.. Nušvitau, kad tikrai esu romantikė. Sode dvi naktis iki pat ryto stebėjom žvaigždeles, suskaičiavau 16 nukritusių. Gėrėm karštą Kalėdinį vyną, skaitėm protingas knygas, išbijojom visus griaustinius ir žaibus, laistėmės sode su šlanga, o paskutinį rytą, kėlėmės prieš keturias, kad pasitikus saulę (net neprisimerkus), galėtumėm upėn paleisti savo popierinius laivelius su norais ir linkėjimais.
Grįžus iš sodo, trys draugai nuskendo meteorų lietuje su raudona arbata prancūziškame termose ir smėlio smiltimis ausyse (ačiū Ignui, kad jis nori ir daro taip, kad kuo daugiau pasiimčiau iš savo dienų). Kitądien Klaipėda pasitiko su Liūdnais Slibinais Švyturio Menų Doke, kurie buvo tokie charizmatiški, kad net iš koto virsk. Vėliau - Dharmos Whalkatos (Razauskas, Zala ir Žvirblis - trys šamanai, visiškai skirtingi ir tokie tobulai girdimi). O šeštadienį - Dpoezijos improvizuotas koncertas su tuo pačiu Domantu ir Andrium ir Jievos obuolių pyragų. Šypt.
Pabaigai - mano meniškasis išsiprievartavimas stovykloje, 5h ryto, antras medinis stalas valgykloje.
Vienaragių Boružėlės
Vienaragių basos pėdos,
Kurių aš dar bijosiu
Tai kaip boružėlių bėdos,
Kvepiančios kokosu.
Samanoj dar galim rasti
Pėdų antspaudų.
Vienaragiams boružėlės vaikšto
Tik tais ant pečių.
Tais kokosiniais takeliai
Neišmindžiotais kitų,
Aš basa, o Tu - bernelis
Nebijok, vis dar esu.
*tavo pilvo duobutėj aušta rytas*
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą