Sakė man, kad pykti už tai, jog kiti nesupranta kaip tau sunku - beprasmiška. Ir nepykstu, bet vis tiek niekur nespėju. Baisiai stipriai užsimerkiu ir delnais suspaudžiu galvą tam, kad nereiktų galvoti apie ateinančią savaitę, tačiau protingas vidinis aš sako, kad geriau viską pasiplanuoti iš anksto ir Paryžiaus gatvėmis žygiuoti būnant ten ir tada, o ne mintimis 'ar galų gale aš gavau tą 8-ių klasių diplomą?' Br br br. Šakės kaip noriu išsitiesti veidu į ką tik nupjautą kiemo žolę.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą