Eini basomis dugnu. Tau po kojomis baidosi pulkai žuvų. Brendi triukšmingai, įklimpai beveik iki kelių. Pėdos nutirpo, sijono kraštai permirko. Apsisuki. Matai batus - krante. Toli. Susimąstai ar tiek bristum būdama sveiko proto. Veikiausiai ne. Juk dabar tik pavasarėja. Sutrūkinėjęs ledas vis dar plūduriuoja paviršiuje. Trumpa akimirka ir tu susivoki. O toli - šūvis. La fin?
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą