Labai pasyviai rašyti čionais pradėjau. Ogi taip būna, kai laiko daug turi - labai mažai ką nuveiki.
Taigi, šitaip gavos ir dabar.
Vasara gerai. Bet kartais, labai labai retai, leidžiu sau nuklysti į žiemos vakarus, mokyklos koridorius. Dienas pilnas įvairių emocijų, o ne vien monotoniško mieguistumo ir pilnos laimės.
Nesakau, kad ilgiuosi žiemos. Veikiau jos net purtausi. Bet yra kaip yra. Kai turi viena, būtiniausiai prireikia kito.
Po šitiek saulėtų dienų, šiandien vėl prapliupo. Galbūt todėl, atradau šiek tiek laiko apmąstymams iš savo vidaus. Visai smagu sedėti namie, ir girdėti kaip už lango vėjas ir lietus savo muziką kuria. Kursiu ir aš. Menišką betvarkę, nes vėl nerandu savo tašės.
Nieko rimto.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą