Girdžiu lojant šunis
Ne rytais, o naktimis. (sauve-moi ce soir)
Įspėja,
Kad keisis upės vagos kryptis.
Ir jie taip varo iš proto, vieni du, lapkričio rūke skalydami savo niekam neįdomius monologus apie rytmečio tolius ir medinius pastolius. Juk pati žinau, kaip sunku keltis rytais, net jei ir susitarti su savim pastarosiom dienom vis labiau įmanoma. Keičiu kursą - gulsiu kryžmai prieš rytinį vėją, atnešantį kaimynų židinių purvą ir suksiuos verpetu, kad tik į vakarus. Mainosi ruduo į purviną žiemą, o aš kaip mergelė iš liaudies kūrybos, gretinuos šalia.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą