2010 m. rugsėjo 26 d., sekmadienis

Prisiminus rytą, kada aplota kaimyno šuns, nuprausta šalto lietaus dėl vėjo išversto skėčio, įlipau į viešąjį transportą ir išgirdau Atikos - Cezario Pjūvį. Prisiminus visas popietes skaitykloj, bandant atsišviesti pusšimtį Graikų mitų, o vėliau šąlant rankom ten pat klausytis Massive Attack'ų ir kulniukų kaukšėjimo. Prisiminus Cukrainės Jokūbą ir visas jo bites, Rytės geriamą Dievų gėrimą ir haiku poeziją. Prisiminus visus tuos vakarus, pradėtus fizika ir baigtus Remarku lovoje su arbatos puodeliais. Prisiminus tautinius šokius pilant lietui ant galvos. Prisiminus subtilias ir tylias gimtosios kalbos pamokas ir pirmąjį sijoną, girgždančias grindis ir šešias kakavos rūšis. Prisiminus viską, galiu sakyti, jog tai - rugsėjis be vienos savaitės.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą