Alphabet soup

Kaip visad, jau gerokai po visko, imu ir pasipasakoju. Subrandintas variantas.
Visai prieš pora dienų, namiškiai davė progą sudalyvauti Jaunimo festivalyje ('Youth Festival') Taraskoje. Iš ten grįžau visa diplomuota ir su saujom įspūdžių (kaip kitaip?).
Pajudėję iš Klaipėdos apie 9h, po 14h kelio buvom vietoj. Aš, kaip visada, vos pastovinti ant kojų ir išvarvėjusiom akim, mat eilinį kart užsiūbavo ir pasidarė bloga. Bet gavus naminio, vegetariško, su indiškais prieskoniais ir šiaip fantastiško maisto - raudonis mušė į skruostus ir apie vidurnaktį, Jėzui (toks buvo lenko vardas - ironiška.) palydėjus mumis į kempingą pradėjom statytis palapines. Oho. Man tai buvo iššūkis. Gavau pūsti čiužinį.
Ryte, tuštučių gūžta (taip trise buvom pramintos po to, kai dienos šviesoje pamatėm išvirkščiai pastatytą palapinę ir kitas nevėkšliškas smulkmenas) atsibudo gerokai per anksti, nes susipainiojo Lenkijos laike. Po dušo ir pusryčių malonumo, skubėjom į jogos užsiėmimus dieviškai gražioje salėje, kur susipažinau su daug labai šiltų ir nuoširdžių žmonių. Žavus garbanius išmokė lenkiško Polonezo, Filipas vertė judėti savo būgnų ritmais, Piotrek visad šilčiausiai apkabindavo, o Kamil tiesiog jaukiai šypsodavo. Pietų pertraukomis Ashrame svaigdavai nuo smilkalų ir indiškų prieskonių gausos, kalbų šurmulio ir būties esmės, vakarinių satsangų metu šokdavai ir giedodavai Badžianas priešais patį Šri Šri, o užmigdavai vakarinių meditacijų metu.
Ištirpt ar būti saldume?