Kažkas apie vasarą ir uždraustus širdies tvinksnius. Kažkas apie rudas akis ir sapnus. Apie bananus, naujus plaukus saujose, ankstyvus pėdų maudymus jūroje, draugus. Ir jų šypsenas išterliotas braškių uogiene ar tiesiog šokoladu.
Jūsų dėmesiui - mano ir Rytės pasakos po vieną žodį.
Paprasčiausiai Tu nesugebėjai pražysti mano sapnuose. Šįryt apžvelgusi savo sapnų kaleidoskopą, nusiminiau. Tikėjausi apčiuopti Tavo būtį kvapniausiuose kavos gurkšniuose. Išvydau tik žemuoges, beviltiškai pasiklydusias miškuose. O Taviškės plazdančios egzistencijos nematyti. Nežinau, ar verta skinti žemuoges Tau nebūnant šalia. Tad aš palauksiu Tavęs. Ateisi?
Sodas. Gausybė krūmokšnių savo kvapais ir spalvomis švelniai glosto mūsų pėdas. Ar jauti? Nežinau, ar čia esi Tu, ar mano sapno trupinėliai barstosi po kosmosą. Norėčiau jausti rasą pirštuose drauge su Tavimi. Tačiau tu tik miražinis katinas mano kaldros klostėse šį rytą. Sode.
Apkvaitusi braukiu pirštų galiukais gitaros stygas. Akordai paslapčiomis kutena mano kaklą. Nesvarbu, kad daina bus švelniai kitokia, nei miško laumių giesmės. O aš ir nenorėjau.
2010 06 30, laipteliai prie Danės. Ilgi sijonai ir burbulų buteliukas.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą