Lyg juodos katės iš pakampių, atsėlina žiemos minorai. Nesvarbu, kad pastarasis metų laikas jau į pabaigą ir kas antras jau gyvena tirpstančiu sniegu, tik viduj vaizduojuosi kaip atsipučiu, o iš tiesų - aš įsitempusi styga. Viską atiduočiau už šurmulį, jo pirštukus mano delne, karštą vyną. Ir jie visi kartu sudėjus išgautų nenusakomą prancūziškai saldų aromatą, kurį aš prisiminus trupučiuką tirpčiau.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą