Galėčiau rašyti apie upę ir jos tėkmę, apie kiekvieno individo atvaizdus joje, ir lengvą šypsnį sukeliantį faktą, jog atspindyje turi nebe vieną, o dvi poras akių. Bet upės vingiams šį sykį prilygsta mano mintys. Stebiuosi net, kiek daug jų gali būti. Neretai imu jausti, jog dūstu nuo jų gausos. Nesiliaujanti srovė. Tiesa, prie to pačio - ir erzinantis sapnų maratonas.
Tad ėmiau miegoti atdaru langu. Nors minimaliai išvėdinti tą minčių, sapnų ir šiaip asmeniškumų pritvinkusį orą.
http://www.youtube.com/watch?v=iPhGybu1T8o
Labanakt.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą