Labas dienas.
Dabar klausomės Pravda Radio. Namuose šalta, tad susisukę į baltą chalatą, geriam vaisinę arbatą. (kaip čia ne kakavą, ane? Baigėsi ji šįryt)
Buvau pas daktarų popiet šiandien. Išrašė antibiotikus, nes 'šitas vaikas n e n o ri sveikt.' Dėl noro ir nenoro pasiginčyčiau dar, bet šiaip man vis vien. Kad tik užčiauptų mano kosulį.
Vakar vakare prakiuro. Lijo visą vakarą. Galbūt dėl to tokį miegutį ir užnešė. Užmigau po piet, skaitydama Haruki Murakami - Dansu Dansu Dansu, užmigau vakare, kai tėvukai parsinešė filmą ir pasikvietė į savo kompaniją jo žiūrėt, ir ryte miegojau iki pusės vienuoliktos. Ir netgi dabar (!) mielai eičiau prigult.
Pabaigai citata kažkokio tais 'idioto', kuris taip pat paišo savo dienoraštį, tik popierinį ir Pravdos žurnale.
"..O skruostais ar tekėjo sūrios Emo ašaros, kai tupint kampe, paaiškėjo, jog tarp pasaulio ir šūdo galima dėti lygybės ženklą? Prisipažink, baily. Pasaulis tave gąsdina. Tu jo nekenti. Tu nori jį apkakoti. O žinai kodėl? Todėl, nes nė velnio jo nepažįsti."
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą