2009 m. gegužės 17 d., sekmadienis

Buon giorno.
Argumentas, kuris privertė mane nemokšiškai prabilti Itališkai yra, bet jis nežinomas.
Rytas prasidėjo itin smagiai. Miško uogų pyragaitis paglostė mano smaližišką būdą, vaisinė arbata prašnekino mano dar įmigusį 'aš'. Ir tada aš pabudau.
Argi nesmagumas, a? Vos prieš porą dienų baigiau vaistus, užvakar atsikėliau vėl virusuojanti, o vakar net turėjau temperatūros. Per daug save myliu?

Popiet iš kaimynės pasiėmiau naują knygą. Haruki Murakami - Norvegų giria.
A più tardi. Ciao.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą